FanpLESStic-sea
2019 01 10

  • „FanpLESStic“ projekte dalyvauja organizacijos iš aštuonių šalių, esančių prie Baltijos jūros (Švedija, Suomija, Norvegija, Danija, Lenkija, Latvija, Lietuva ir Rusija).
  • Bendras projekto biudžetas yra 2 968 068,80 EUR, projektas finansuojamas ES Interreg programos lėšomis.
  • Projekto įgyvendinimo laikotarpis - nuo 2019 m. sausio 1d. Iki 2021 m. birželio 30 d.

Projekto koordinatorius yra organizacija "Sweden Water Research",  Lietuvoje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Šis projektas orientuotas į mikroplastikų kiekio mažinimą Baltijos jūroje. Projekto tikslas - gilinti žinias ir supratimą apie šių ypač smulkių plastiko dalelių plitimo būdus ir šaltinius, matuoti įvairių šaltinių įtaką ir vertinti ekonomiškai palankių metodų efektyvumą mikroplastikų kiekiui mažinti.

 

Jūrų užteršimas šiukšlėmis yra vienas didžiausių mūsų laikų aplinkosaugos iššūkių, o plastikas - viena dažniausiai randamų šiukšlių rūšių jūrose. „FanpLESStic“ yra naujas mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama užkirsti kelią vandens ir Baltijos jūros užterštumui ypač mažomis plastiko dalelėmis. Mikroplastikai - tai mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, randamos vandenyje. „Tai ypač įdomus projektas, apimantis įvairius lygmenis -nuo žinių rinkimo iki technologijų ir konkrečių sprendimų. Tikimės, kad surinkta informacija bus naudinga labai svarbiai vandens ekosistemai - Baltijos jūrai. Vanduo neturi sienų, todėl svarbu, kad dirbtume kartu su kolegomis Baltijos šalyse“, - sako organizacijos „Sweden Water Research“ mokslinių tyrimų vadovė Marinette Hagman.

Projekte keliami trys pagrindiniai tikslai:

  • surinkti kuo daugiau žinių apie tai, iš kur atsiranda mikroplastikai ir analizuoti jų patekimo į jūrą kelius;
  • įvertinti technologijų, kurios gali sumažinti mikroplastikų kiekį jūrose arba šių atliekų patekimą į aplinką prieš pasiekiant vandens telkinius, efektyvumą;
  • pagilinti sprendimų priėmėjų žinias ir paskatinti įsipareigojimus mažinti taršą mikroplastikais bei teikti pasiūlymus, kaip pritaikyti ekonomiškai naudingus metodus.

„Mes dar tiek daug nežinome apie mikroplastiką. Norint atlikti patikimą analizę, kiek vandenyje yra mikroplastikų, turime standartizuoti matavimo metodus. Be to, sunku nustatyti, kiek plastiko yra aplinkoje, iš kur jis kilęs ir kaip dirbti, kad jo sumažėtų“, - sako Marinette Hagman.

„FanpLESStic-Sea“ siekia sumažinti mikroplastikų patekimąį aplinką, todėl projekto įgyvendinimo metu bus:

1. Sukurtas modelis, padėsiantis suprasti ir vizualizuotimikroplastikų kelius, kuris bus taikomas Projekto partnerių miestams /regionams.

2. Atliktas pilotinis naujų technologijų bandymas: 1) mikroplastikų filtravimas; 2) tvaraus drenažo, kaip priemonės mikroplastikams pašalinti, sprendimai; ir 3) mikroplastikų mažinimas lietaus vandenyje;

3. Apibrėžiami galimi inovatyvūs valdymo struktūrų veiksmai ir kuo daugiau suinteresuotų asmenų įtraukiama į koordinuotų ir ekonomiškai efektyvių priemonių įgyvendinimą, ko pasekoje, kiekvienam projekte dalyvaujančių partnerių regionui bus pasiūlyti lokalūs investiciniai pasiūlymai ar planai.

4. Vykdoma projekto rezultatų sklaida ir viešinimas, įskaitant ataskaitas apie iškilusias kliūtis ir tolesnius veiksmus, siekiant padidinti institucinius pajėgumus pasitelkti naujausius ir į konkrečią problemą orientuotus mikroplastiko mažinimo metodus.

Kontaktai:

Marinette Hagman,mokslinių tyrimų vadovė, „Sweden Water Research“, tel.nr. + 46- (0) 10-490 9817, marinette.hagman@nsva.se

Daiva Jonuškienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Užsienio ryšių ir verslo plėtros skyriaus vyr. specialistė, +37062034229, daiva.jonuskiene@chambers.lt  

Faktai apie mikroplastikus jūrų ekosistemoje

Jūrų užterštumas šiukšlėmis yra vienas didžiausių mūsų laikų aplinkosaugos iššūkių, o plastikas yra viena iš dažniausiai vandenyje randamų šiukšlių rūšių. Mikroplastikai yra plastiko dalelės, mažesnės nei 5 mm. Viena iš problemų, susijusių su žinių apie mikroplastiką stoka, yra ta, kad šiandien nėra standartizuotų matavimo, tyrimų ir analizės metodų įvairiems mikroplastikams tirti, todėl sunku palyginti gautus rezultatus. Be patikimų analizės metodų negalima nustatyti plastiko kiekio aplinkoje, o tai reiškia,kad taip pat neįmanoma nustatyti, kuris šaltinis yra reikšmingiausias, ir kokį poveikį kokie šaltiniai daro užterštumui.

„FanpLESStic“partneriai:

Lietuva: Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai'

Danija: Aalborgo universitetas,

Suomija: Suomijos Gamtos išteklių institutas ir Baltijosjūros aplinkos apsaugos komisija - Helsinkio komisija,

Latvija: Latvijos Vandens ekologijos institutas,

Norvegija: „Salt Lofoten“, AS


Narystė
Šiuo metu ŠPPAR jungia 231 įmonę, dirbančias įvairiose srityse. Prisijunkite prie mūsų.
Mėnesio narys


Nuomonė

Rezultatai

Parašykite mums